Pasakos žmogų lydi visą gyvenimą. Neatsisveikinama su jų išmintimi ir mokykloje. Mokinius emociškai veikia vien jų tekstas.
Tačiau 5b kl. mokiniai pabandė į pasakas pažvelgti kitaip. Grįžę iš atostogų, tebegyvenantys Kalėdų senelio laukimo bei dovanų įspūdžiais, penktokai literatūros pamokų metu patys skaitė, klausė aktorių sekamų lietuvių liaudies pasakų „Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Kaip žmogus savo dalią rado“. Pamokų metu, klausydamiesi aktorių sekamų pasakų ir patys kartu dainavo eiliuotus pasakų intarpus, todėl ir analizė nebeatrodė tokia nuobodi. O veikėjų portretinės charakteristikos tapo nuoseklios, nes buvo aišku, kad dailės ir technologijų pamokose, namuose reikės gamintis popierines bei pirštinines lėles, įsikūnyti į pasakos veikėją. Pasiruošimo pasakų inscenizacijoms laikotarpis užtruko visą vasario mėnesį.
Pagaliau kovo 9 d. lietuvių k. kabinetas dūzgė nuo penktokų emocijų, nes berniukai gyrėsi savo atsineštomis lėlėmis, mergaitės atidarė „grožio saloną“ prie veidrodžio ir „tobulino“ savo veikėjo išvaizdą. Inscenizacijų metu buvo daug šurmulio, juoko. Vienos grupės buvo pasiruošę geriau, kitoms strigo vaidyba, tačiau visų emocijos liejosi per kraštus, skambėjo juokas, draugų komentarai.
Manau, šįkart penktokams pavyko prisijaukinti pasakas, nes pertraukos metu ir auklėtojai buvo emocingai papasakota pamokos veikla. Tik štai lėlės kiekvienam buvo tokios brangios, kad mokiniai jų nepaliko kabinete, o parsinešė namo pasidžiaugti žadėdami, kad vėliau jos atsidurs lėlių teatro kampelyje lietuvių k. kabinete.
A. Marcinkevičienė, lietuvių k. mokytoja metodininkė
it @ velzio.panevezys.lm.lt