Velžio gimnazijos mokiniams atostogos prasidėjo nepamirštama kelione. Birželio 10 dieną, anksti ryte, nuo mokyklos link Estijos pajudėjo autobusas, kuriame buvo keturiasdešimt mokinių ir keturi mokytojai. Nepaisant to, kad mokiniai išvyko penktą valandą ryto, dauguma noriai kalbėjosi su gide ir džiaugėsi kelione.
Jaunieji keliautojai apsilankė Talino senamiestyje, susipažino su estų kultūra, vaišinosi pagal viduramžių tradicijas pagamintu maistu. Buvo įdomu be šaukšto ragauti estišką sriubą, netgi kilo diskusijų, kaip taisyklingai į rankas paimti viduramžių dubenėlį. Nors ir norėjosi ilgiau paklaidžioti senamiesčio gatvelėmis, tačiau teko keliauti toliau.
Vakare mokiniai iš Talino į Stokholmą išplaukė keltu, kuriame laukė daugybė pramogų ir galimybė grožėtis įspūdingais vaizdais. Vieni laiką leido šokių salėje, kiti grožėjosi jūra ar bendravo su draugas. Daugumai pirmoji kelionė keltu buvo nepakartojama!
Kitą rytą jaunuoliai įžengė į Skandinavijos žemę – Švediją. Stokholme, įsikūrusiame ant keturiolikos salų, gimnazistai žavėjosi Karališkaisiais rūmais, pastatytais XVIII amžiuje, stebėjo iškilmingą rūmų apsaugos pasikeitimo ceremoniją, grožėjosi nuostabiu senamiesčiu, ragavo tradicinio švediško maisto, grožėjosi pastatu, kuriame įteikiamos Nobelio premijos. Vėliau velžiečiai lankėsi Vaza muziejuje, kuris yra vienas iš dešimties lankomiausių pasaulyje. Šiame muziejuje eksponuojamas vienintelis pasaulyje XVII amžiuje pastatytas ir iki šių dienų išlikęs karo laivas. Visus keliautojus sudomino gidės pasakojimas apie Vaza laivo statymą ir liūdną įgulos likimą. Vaza – tai 69 metrų ilgio, 12 metrų pločio ir 14 metrų aukščio (be burių) karo laivas, pavadintas Vazų dinastijos vardu. Šis laivas turėjo tapti Švedijos pasididžiavimu, tačiau jį statant buvo keičiamas projektas, Švedijos karalius Gustavas II Adolfas norėjo, kad laive būtų patrankų daugiau nei planuota. Matyt, tai ir buvo lemtinga klaida. Atsižvelgiant į patrankų svorį, laivo svorio centras buvo per aukštai, laivas turėjo būti maždaug dviem metrais platesnis, tačiau karalius Gustavas II Adolfas nesutiko sumažinti patrankų skaičiaus. Iškilmingai išlydėtas iš uosto ir nuplaukęs daugiau kaip kilometrą, pūstelėjus stipriam vėjui, laivas kryptelėjo, vėliau atsitiesė, tačiau po kelių akimirkų ėmė greitai skęsti. Deja, buvo išgelbėta tik nedidelė laivo įgulos dalis. XVII amžiuje iš jūros dugno buvo iškeltos laivo patrankos, o pats laivas ilgam užmirštas. Tik 1961 metais, pragulėjęs jūros dugne daugiau nei 300 metų, laivas buvo iškeltas ir restauruotas. Žavi tai, kad šiuo metu eksponuojamą laivą sudaro daugiau kaip 90 procentų originalių detalių, ypač įspūdingi laivo puošybos elementai. Klausantis vadovės pasakojimų ir lankantis įspūdingose Stokholmo vietose diena prabėgo labai greitai.
Puikiai nusiteikę, nupirkę lauktuvių artimiesiems gimnazistai sugrįžo į šiuolaikinį laivą. Prieš akis buvo nakties kelionė jūra į Taliną ir diena Rygos senamiestyje. Daug kam Latvija – jau gerai pažįstama šalis, tačiau gidė papasakojo žymiai daugiau nei tikėjomės ir kelionės pabaigą vainikavo šypsenos veiduose bei susidomėjimu žvilgančios akys. Turbūt tokia ir turi būti geros, tačiau ne paskutinės Velžio gimnazijos mokinių kelionės pabaiga!
Monika Blinstrubytė,
Velžio gimnazijos III a klasės mokinė