„Kūrybinės partnerystės“ – tai Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms skirta programa. Jos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Šių tikslų siekiama sukuriant sąlygas mokyklų ir kūrėjų - menininkų, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjų bei mokslininkų - bendradarbiavimui.

Pagrindiniai projekto tikslai:
•    Ugdyti jaunų žmonių kūrybingumą, tokiu būdu keliant jų ateities aspiracijas ir didinant jų pasiekimus;
•    Skatinti mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir bendradarbiavimo su kūrėjais įgūdžius;
•    Vystyti mokyklos bendruomenės požiūrį į kultūrą, kūrybiškumo ir partnerystės teikiamas galimybes.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

„Transformaciniai lyderiai – pokyčių iniciatoriai  (ERASMUS+)"

koordinatorė
Edita Davidonytė

Rita Storastienė
Dalia Kukenienė
Jurgita Kuprinskienė
Sandra Petrovienė
Dalia Vizbarienė
Vaida Šiaučiūnė
Rasa Stakienė
Angelė Paulauskienė
Lina Janušauskienė
Rima Stongvilienė
Asta Klydžienė

Tarptautinės stažuotės, mokymai.
Europinio mobilumo planas susideda iš šešių, skirtingoms tobulintinoms sritims gerinti skirtų, etapų:

1. KALBINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO (2 mokymai Maltoje);

2. NAUJŲ MOKYMO METODŲ IR ĮRANKIŲ PRITAIKYMO (mokymai Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje) ;

3.  VADYBINĖS KOMPETENCIJOS PLĖTOJIMAS (2 mokymai Suomijoje ir Estijoje);

4. MOKYMO(SI) ORGANIZAVIMO (mokymai Italijoje, Graikijoje);

Patobulinus minėtas sritis plėsis transformacinė lyderystė gimnazijoje, išaugs mokinių pagarba mokytojui, kuris po kursų išlaisvėja, taiko naujus metodus, keičia požiūrį į mokymą(si). Mokytojas, kaip lyderis, sugebės įkvėpti mokinius veiklai, motyvuoti juos sunkiam darbui ir bendrai veiklai. Tobulėjant, keičiantis mokytojui, keisis mokymas ir mokymasis, keisis ir mokiniai. Efektyvi lyderystė inicijuos pokyčius..

Įgytomis žinios ir patirtimi projekto dalyviai pasidalins su gimnazijos mokytojais bei mokiniais.
 

Projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“

Svetainė: http://www.lmka.lt

Projekto tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas.
Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.

Projekto AKIM dalys
1.Meninės kūrybos pamokos ir praktiniai užsiėmimai.
Šias pamokas ves iškilūs Lietuvos menininkai. Mokyklos turi galimybę rinktis šių sričių menininkus: architektus, muzikus, rašytojus, kompozitorius, dailininkus, tautodailininkus, fotomenininkus, kinematografininkus, literatūros vertėjus, teatralus, žurnalistus.
Vienos teorinės pamokos trukmė 1 akademinė valanda, vieno praktinio užsiėmimo/kūrybinių dirbtuvių trukmė 1,5-2 akademinės valandos. Pamokos ir praktiniai užsiėmimai vyks grupėse po vidutiniškai 20 mokinių, mokinių grupėje skaičius kiekvienu atveju pritaikomas prie konkrečios mokyklos galimybių ir poreikių. Šioje projekto dalyje dalyvauja 226 mokyklos visoje Lietuvoje, turinčios bendrojo ugdymo 8-12 klases. Į kiekvieną mokyklą planuojami 5-7 menininkų vizitai. Tokiu būdu pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus daugiau nei 6000 Lietuvos moksleivių. Mokyklas buvo atrinktos savanoriškumo principu. Prioritetas teikiamas mokykloms kaimo vietovėse ir regionuose. Dalyvius grupėse atrenka konkrečios mokyklos pedagogai.
Konkrečios pamokų ir praktinių užsiėmimų temos suformuluotos, remiantis menininkų atsiųstais pamokų planais, kuriuose jie trumpai pristato pamokos temą ir eigą.
Pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose bus tobulinamos šios mokinių kompetencijos: kūrybiškumas, vaizduotė, meninis ugdymas, būsimų kultūros vartotojų kompetencija.
2.Kultūros žurnalų prenumerata.
11 prestižinių Lietuvos kultūros žurnalų redakcijų projekto laikotarpiu parengs padidinto tiražo žurnalų numerius, kurių 600 egzempliorių bus pristatyta į Lietuvos pagrindines, vidurines mokyklas, gimnazijas ir kt. mokyklas, dalyvaujančias projekte. Per projekto laikotarpį kiekvieną mokyklą pasieks iš viso 205 kultūros žurnalų numeriai. Tokia sisteminga intelektualinių tekstų ir kultūrinio diskurso „injekcija“ mokykloms sudaro sąlygas aukštąją kultūrą priartinti prie masinio švietimo.
3.Politinę mokinių kultūrą skatinantys renginiai.
Projekto rėmuose Lietuvos abiturientams bus pasiūlytas paskaitų-forumų ciklas „Politikos kultūra ir moderni visuomenė: istorinės tapatybės aspektai“ ir 2012 metų pavasarį surengtas vainikuojantis prieš tai vykusias paskaitas renginys – nacionalinis forumas Vilniuje „Europinis tautų idealas: bendrųjų vertybių paieškos“. Šia veikla siekiama skatinti didžiavimąsi savo valstybe bei europinės integracijos įgūdžius.
4.Netradicinės Lietuvos kultūros istorijos pamokos ir vizualinės priemonės.
Bus surengta 12 netradicinių Lietuvos kultūros istorijos pamokų įvairių Lietuvos regionų mokyklose.

„Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“

Direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui 

Vidmantas Daunoravičius

Projekto tikslas – didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą.

Projekto uždavinys – modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką.

Projekto partneriai: visos šalies savivaldybės ir valstybinės mokyklos.

Projekto įgyvendinimo metu yra vykdomos šios veiklos:

Gamtos ir technologinių mokslų mokymo priemonių ir įrangos įsigijimas. Perkami mokymo priemonių ir įrangos komplektai atskirai 1–4 kl. ir 5–8 kl. mokykloms, kurios vykdo atitinkamas bendrojo ugdymo programas.

Gamtos ir technologinių mokslams mokyti įsigytų mokymo priemonių ir įrangos panaudojimo ugdymo procese metodikų parengimas.

Bus parengta metodinė medžiaga mokytojams, t. y. lakoniški pamokų aprašymai ir trumpi filmukai, kuriuose patariama, kaip nupirktas priemones naudoti pamokose.

Projektui įgyvendinti skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 6 950 880,43 eurų.

Projekto trukmė: 28 mėn. (2017 m. kovo 22 d. – 2019 m. liepos 22 d.)

„Pedagogų kvalifikacijos kėlimas: kompetencijų įgijimas ir ugdymas (ERASMUS+)"

Vaida Šiaučiūnė

Tarptautinės stažuotės, mokymai.
Europinio mobilumo planas susideda iš trijų, skirtingoms tobulintinoms sritims gerinti skirtų, etapų:
1. NAUJŲ MOKYMO METODŲ IR ĮRANKIŲ PRITAIKYMO;
2. KALBINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO;
3. MOKYMO(SI) ORGANIZAVIMO.
Įgytomis žinios ir patirtimi projekto dalyvė pasidalins su gimnazijos mokytojais bei mokiniais.
 

„Perkeliamųjų gebėjimų vertinimas, 2020“ („As-sessment of Transversal Skills 2020“, sutrumpintas pavadinimas ATS2020)

Kordinatorė Edita Davidonytė
Dalyvauja: D. Vizbarienė, D. Karkazienė, V. Šaučiūnė, R. Stakienė

Tarptautinis projektas. Mokytojai bendradarbiaus ir dalinsis patirtimi su kolegomis iš Lietuvos ir 9 projekto šalių: Ispanijos, Belgijos, Slovėnijos, Estijos, Suomijos, Kipro, Graikijos, Airijos, Austrijos. Projekto metu bus sukurtas perkeliamųjų gebėjimų vertinimo įrankis, padedantis ugdytis perkeliamuosius gebėjimus naudojant IKT ir elektroninį portfelį įvairių dalykų pamokose.

Darnaus vystymosi įgūdžių formavimo programa „Darni Mokykla"

Violeta Brazdžiuvienė,
Dalia Zdanavičiūtė,
 Milda Indriūnienė

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ir AB LESTO kartu su partneriais įgyvendinamas projektas.

http://www.lvjc.lt/index.php?page=darni-mokykla-2014&hl=lt_LT

Koordinatorė Jurgita Kuprinskienė
Mokytojų komanda: Edita Davidonytė, Rima Stongvilienė, Rasa Stakienė, Asta Klydžienė, Jonas Marcinkevičius, Reda Raštutienė
Dalyviai 7–8, I–III klasių mokiniai

Projekto tikslas – technologijų pagalba išmokti naudoti ir pritaikyti mišraus mokymo būdą, kuris yra novatoriškesnis, labiau orientuotas į mokinį. Ši mokymosi forma dar vadinama atvirkštine klase arba atvirkštiniu mokymusi. Tam dažniausiai naudojami mokytojo sukurti pamokos vaizdo įrašai, kuriuos mokinys peržiūri namuose, stengiasi juos suprasti, o tada pritaiko žinias, įgytas klasėje, spręsdamas ar atlikdamas užduotis. Naudodamas šį metodą mokytojas turi daugiau laiko pamokos metu bendrauti su mokiniu, tokioje pamokoje jis tampa mokinio padėjėju ir patarėju. Projekto metu bus sukurta daug video pristatymų naudojant įvairias kompiuterines programas.

Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą 2015-1-TR01-KA219-021988_6 „Erasmus+“ programos 2 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus tarpmokyklinės strateginės partnerystės projekto „Multidisciplinary Flipped learning with ICT“ įgyvendinimui.

„ Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis" skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo ugdyme konsultantų mokymai

Edita Davidonytė
Asta Klydžienė
Dalia Vizbarienė

    adaptuoti ir parengti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones;

    įdiegti skaitmenines mokymo priemones bendrojo ugdymo mokyklose.

„Erasmus+“ KA2 programos projektas

„Prosocialinės vertybės“

(Nr. 2017 1 IT02 KA201 036860).
Projektą remia Europos Komisija.

Tarptautinių veiklų koordinatoriai – Elena Milli, Stefano Cobelo (EUROPOLE, Italija)
Projekto veiklų koordinatorė Lietuvoje – Jurgita Vaitiekūnienė (PRSC)
Projekto ekspertė – Renata Jankevičienė (PRSC)
Projekto ambasadorė – istorijos mokytoja Asta Klydžienė (Velžio gimnazija)

Uždaviniai:

– suburti tarptautinę mokyklų bendruomenę, kuri skatintų prosocialinių vertybių ugdymą;
– skatinti naujus prosocialinių įgūdžių mokymo metodus;
– atlikti prosocialinių vertybių mokymo poveikio tyrimą;
– skleisti prosocialinių vertybių sąvoką bendruomenėse.

Veikla, skirta mokytojams

Mokytojai bus mokomi, kaip naudoti prosocialinius žaidimus pamokose. Mokymo medžiaga bus publikuojama interneto svetainėje, kad projekto partneriai organizuotų seminarus ir dalintųsi patirtimi, taip įtraukiant kitus mokytojus ir mokyklas į tarptautinę bendruomenę.

Veikla, skirta mokiniams

Prosocialinių vertybių ugdymo savaitė.

Kartą per šešis mėnesius mokiniai bus kviečiami dalyvauti renginiuose, kuriuose galės išbandyti tikslinius žaidimus, ugdančius prosocialines vertybes, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Taip pat bus sudaryta galimybė išbandyti žaidimus internete.

PROSOCIALIŲ VERTYBIŲ CHARTIJA (švietimo įstaigoms):

https://psv.europole.org/lt/prosocial-value-community-2/prosocial-values-charter/

PROSOCIALINIŲ VERTYBIŲ CHARTIJA (mokiniams):

https://psv.europole.org/lt/prosocial-value-charter-for-students/

Projekto svetainė: https://psv.europole.org/lt/

Horizon 2020
Prosocial Learning

Koordinatorė – Renata Jankevičienė
Edita Davidonytė
Vaida Šiaučiūnė
Jonas Marcinkevičius
Reda Raštutienė
Aušra Kumer

Tikslas – pagerinti mokinių socialinius įgūdžius ir akademinius žinias panaudojant mokomuosius žaidimus. Šio projekto metu yra kuriami edukaciniai žaidimai, kurie skatina mokinių empatiją, užuojautą, pasitikėjimą, bendradarbiavimą, teisingumą ir dosnumą.

Žaidimai skirti 7–10 metų vaikams. Pradinių klasių mokinai testuos šiuos žaidimus, koordinatorius Stefano Cobelo (Italija) atvyks į gimnaziją.

„„Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas“"

Projekto vadovė Dalia Vizbarienė
Komandos nariai: Olga Šaplienė, Lina Janušauskienė, Angelė Paulauskienė

Projekto tikslas: sudaryti sąlygas 5–8 klasių mokiniams integraliai ugdytis gamtamokslinius ir bendruosius gebėjimus.

Projekto veikla: „Integralaus gamtamokslinio ugdymo programos 5–8 klasėms“ išbandymas.

 Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme

 www.mukis.lt

Projekto tikslas – siekti Nacionalinės profesinio orientavimo sistemos plėtros ir dermės, užtikrinant ugdymo karjerai tęstinumą ir prieinamumą bei lygias galimybes visiems švietimo sistemos dalyviams.

Viena pagrindinių projekto „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“ veiklų – Bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir jo įdiegimas bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose.

Projekto vykdytojai siekia:
•    Modernizuoti profesinio orientavimo: ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams;
•    Sukurti ir įdiegti  ugdymo karjerai stebėsenos sistemą, užtikrinančią kokybišką ir efektyvų ugdymo karjerai paslaugų teikimą bendrojo ugdymo mokyklose  ir profesinio mokymo įstaigose;

Projekto tikslams pasiekti yra numatytos priemonės:
•    Sukurti ir įdiegti bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai modelį, užtikrinantį, maksimalų prieinamumą visiems bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams;
•    Sukurti ugdymo karjerai stebėsenos sistemą;
•    Parengti bendrojo ugdymo mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų mokinių ugdymo karjerai  programą, metodinę medžiagą ir metodines priemones;
•    Parengti mokymo programas ir metodikas bendrojo ugdymo mokyklose bei profesinio mokymo įstaigose dirbsiantiems karjeros veiklų koordinatoriai,  mokyklų psichologams;
•    Apmokyti bendrojo ugdymo mokyklose bei profesinio mokymo įstaigose dirbsiančius karjeros veiklų koordinatoriai,  mokyklų psichologus;
•    Aprūpinti mokyklose dirbančius psichologus asmenybės psichologinių tyrimų, profesinių interesų nustatymo metodikomis;
• .

Projekto įgyvendinimo metu nuo 2012 rudens Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose mokiniams bus teikiamos sistemingos, kokybiškos ir inovatyvios ugdymo karjerai paslaugos. Šias paslaugas teiks už ugdymą karjerai atsakingi mokyklos švietimo pagalbos specialistai – karjeros veiklų koordinatoriai, mokyklų psichologai, iš išorės talkinantys konsultantai. Vyresniųjų klasių mokiniai galės rinktis pasirenkamąjį ugdymo karjerai dalyką. Ugdymo karjerai paslaugos taip pat pasieks mokinius per integruotas dalyko ir ugdymo karjerai pamokas. Tai skatins mokinių mokymosi motyvaciją, kryptingą profesijos pasirinkimą bei ateityje užtikrins konkurencingumą darbo rinkoje.

„EU Classroom ePortfolios"

Edita Davidonytė,
Renata Jankevičienė,

Angelė Paulauskienė, Irma Abukauskienė, Asta Klydžienė, Rima Stongvilienė, IIa kl. mokiniai

Projekto metu bus sukurti ir išbandyti el. aplanko modeliai mokyklose. Dalyvauja apie 35 Europos mokyklos (15 mokyklų iš Airijos, 4 iš Slovėnijos, po 10 mokyklų iš Lietuvos ir Kipro).

Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti, išbandyti ir įvertinti novatoriškus el. aplanko modelius.  Ypatingas dėmesys bus skiriamas praktiniam el. aplanko diegimui mokyklose bei diegimo analizei. Šio projekto metu gauti rezultatai turėtų padėti sukurti el. aplanko diegimo ir naudojimo modelius įvairiose Europos šalyse.

Specifiniai projekto uždaviniai:

    Atlikti sisteminę egzistuojančių mokinių vertinimo ir įsivertinimo, mokymosi planavimo ir mokytojų profesiniam tobulėjimui naudojamų įrankių europinę analizę;
    Sukurti el. aplanko galimus modelius, kurie gali būti naudojami mokymo, mokymosi, vertinimo tikslais;
    Išbandyti praktiškai pasirinktą modelį 24 Europos mokyklose (projekte numatyta 4-8 Lietuvos mokyklose) ir atlikti analizę dėl šio modelio diegimo galimybės.

Kokia nauda mokykloms, prisijungiančioms prie tinklo?

    Keletas mokyklos mokytojų turės galimybę dalyvauti mokymuose
    Mokykla turės galimybę nemokamai išbandyti el. aplankui skirtą programinę įrangą
    Mokykla, mokytojai turės galimybę užmegzti kontaktus su kitų šalių mokyklomis
    Palengvins mokinių vertinimo sistemą.
    Leis vaikams individualiai susikurti ir išbandyti savo individualų el. aplanką
 

 1997 metų Bendrosios programos kėlė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai nelengvus uždavinius – „išauginti jaunuolius ir jaunuoles, norinčius ir gebančius gyventi demokratijos sąlygomis: ne prisitaikančius prie pokomunistinės krašto tikrovės, bet pajėgius šią tikrovę ryžtingai keisti“, „dėti pagrindus piliečių bendruomenei, pajėgiančiai valingai ir atsakingai kurtis savo istorinį likimą“. Šiandien aiškėja, jog šie uždaviniai negali būti sėkmingai įgyvendinti neįdiegus mokyklose pilietinio veikimo praktikų, nepapildžius formalaus ugdymo neformaliuoju pilietiniu švietimu.

Projekto paskirtis – konkrečiomis pilietinio veikimo praktikomis papildyti pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose vykstantį ugdymą bei kolegijų studijas, pilietinio veikimo moduliais atnaujinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas.

Šio projekto siekis – sutelkti mokyklų bei vietos bendruomenėse slypintį pilietinį potencialą ir nukreipti jį demokratinės respublikos kūrimui. Jo metu mokyklos ir vietos bendruomenės bus mokomos veikti kaip mažosios respublikos – kaip savarankiškos, demokratiškai bendrus reikalus tvarkančios laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos. Teisės, viešosios politikos, nevyriausybinių organizacijų veiklos, viešųjų ryšių ir kitų ekspertų padedamos jos identifikuos opiausias savo, vietos bei viso krašto problemas ir, pasiremdamos projektų įgyvendinimo metodu, mokysis jas praktiškai spręsti. Konkretūs bendruomenių projektai aprėps tokius viešosios politikos klausimus kaip emigracija, korupcija, skurdas, valdžios viešumas ir skaidrumas, aplinkosauga ir paveldosauga, tautinis ir pilietinis jaunimo bei visos visuomenės ugdymas ir kt. Šie klausimai bus nagrinėjami ir jų sprendimų ieškoma veikiant mokyklos, seniūnijos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmeniu.

Daugiau apie projektą žiūrėkite http://www.kuriamerespublika.lt

„Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme"

Rima Juškienė-Bartkė

Kartu su bendraautoriais parengėme: Rekomendacijas pradinio ugdymo Informatikos bendrosios programos turinio pritaikymui specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams.

 „Early childhood education – building sustainable motivation an d value paradigm for life“ /„ANKSTYVASIS UGDYMAS – TVARIOS MOTYVACIJOS IR GYVENIMIŠKŲ VERTYBIŲ KŪRIMAS“

Trumpasis pavadinimas – „MOV-UP“ 

Projekto ekspertė – Renata Jankevičienė
Dalyvės: J. Andriuškevičienė, R. Raštutienė
1b ir 3b klasių mokiniai

Tikslas – parengti mokytojų rengimo programą, kuri bus pagrįsta gerosiomis partnerių organizacijų praktikomis ir pagilins mokytojų socialinio emocinio ugdymo kompetenciją.

Dalyvauti nacionaliniuose mokytojų mokymuose mokymuose bei išbandyti jų metu pristatytus metodus pamokose.

Projektą įgyvendina Panevėžio rajono švietimo centras bendradarbiaudamas su Bulgarijos, Italijos, Maltos ir Turkijos švietimo įstaigomis.

Programos „Erasmus+“ KA3 projektą „MOV-UP“ finansuoja Europos Komisija ir Panevėžio rajono savivaldybės taryba

„XXI amžiaus mokyklos"

koordinatorė
Edita Davidonytė

Dalia Kukenienė
Jurgita Kuprinskienė
Neringa Ramanauskaitė
Tomas Plesnevičius
Jonas Marcinkevičius
Audronė Grinkuvienė
Ingrida Bučinskienė
Maželienė Giedrė

Vienas iš projekto „XXI-ojo amžiaus mokyklos“ tikslų – Gilinti skaitmeninius ir audiovizualinius gebėjimus bendradarbiaujant su ekspertais, įtraukiant į mokymus projekto dalyvius iš mokyklų, todėl vykdant projektą numatyta parengti internetinį mokymosi tinklą su keturių modulių mokytojų kompetencijų tobulinimo(si) programomis:

Mokymasis tinkle: nuotoliniai kompetencijų tobulinimo kursai.
Skaitmeninis ir medijų raštingumas.
Mokytojų ir mokinių komunikacija: bendravimo gebėjimų tobulinimas.
Mokymosi planavimas.
Šių programų aprašai bus paskelbti Europos Sąjungos švietimo išteklių portaluose.

Taip pat yra numatyta sukurti mobiliąją programėlę audiovizualinio ir skaitmeninio raštingumo, komunikavimo gebėjimų vertinimui.

„MEMA (Meno teisės, mano pareigos)"

Neringa Ramanauskaitė,

Asta Klydžienė,

Dalia Kukenienė,

Viktorija Paškevičienė,

Rima Stongvilienė

Pamokų idėjos apie pagarbą autoriams ir jų kūriniams 5-12 kl. pedagogams ir mokiniams

„Draugystės ratas“

Velžio gimnazijos logopedė Rima Juškienė-Bartkė

4b klasės mokiniai ir mokytojas Jonas Lėpa
1a klasės mokiniai ir mokytojas Jonas Marcinkevičius

Tai dešimties Panevėžio miesto ir rajono ugdymo įstaigų projektas „Draugystės ratas“, kuriame dalyvauja A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, Dembavos progimnazija, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, Specialioji mokykla daugiafunkcis centras, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras, Vaikų lopšelis – darželis „Jūratė“, Velžio gimnazija, „Vyturio“ ir „Žemynos“ progimnazijos.

Projekto tikslas – specialiojo ir bendrojo ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, įgaliųjų ir neįgaliųjų ugdytinių bendravimas per bendrus renginius, netradicines pamokas, išvykas, sportines varžybas atskleidžiant ir vystant kiekvieno vaiko gebėjimų potencialą, siekiant išugdyti pilnateisius ir pilnaverčius visuomenės narius bei pedagogų kompetencijų tobulinimas per bendrus metodinius pasitarimus, seminarus ir kitus renginius.

Dalyvaujant bendrose veiklose stiprėja įsitikinimai, kad, nepaisant gebėjimų, vaikai yra daugiau panašūs nei skirtingi, kad kiekvienas vaikas yra bendruomenės dalis ir kad vaikai mokosi iš vaikų, o būdami kartu ir dalyvaudami bendrose veiklose, jie tobulina ne tik savo patirtį, žinias, bet ir lavina būtinus socialinius įgūdžius.