Projektų archyvas

Koordinatorė Jurgita Kuprinskienė
Mokytojų komanda: Edita Davidonytė, Rima Stongvilienė, Rasa Stakienė, Asta Klydžienė, Jonas Marcinkevičius, Reda Raštutienė
Dalyviai 7–8, I–III klasių mokiniai

Projekto tikslas – technologijų pagalba išmokti naudoti ir pritaikyti mišraus mokymo būdą, kuris yra novatoriškesnis, labiau orientuotas į mokinį. Ši mokymosi forma dar vadinama atvirkštine klase arba atvirkštiniu mokymusi. Tam dažniausiai naudojami mokytojo sukurti pamokos vaizdo įrašai, kuriuos mokinys peržiūri namuose, stengiasi juos suprasti, o tada pritaiko žinias, įgytas klasėje, spręsdamas ar atlikdamas užduotis. Naudodamas šį metodą mokytojas turi daugiau laiko pamokos metu bendrauti su mokiniu, tokioje pamokoje jis tampa mokinio padėjėju ir patarėju. Projekto metu bus sukurta daug video pristatymų naudojant įvairias kompiuterines programas.

Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą 2015-1-TR01-KA219-021988_6 „Erasmus+“ programos 2 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus tarpmokyklinės strateginės partnerystės projekto „Multidisciplinary Flipped learning with ICT“ įgyvendinimui.

Projektas „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“

Svetainė: http://www.lmka.lt

Projekto tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas.
Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.

Projekto AKIM dalys
1.Meninės kūrybos pamokos ir praktiniai užsiėmimai.
Šias pamokas ves iškilūs Lietuvos menininkai. Mokyklos turi galimybę rinktis šių sričių menininkus: architektus, muzikus, rašytojus, kompozitorius, dailininkus, tautodailininkus, fotomenininkus, kinematografininkus, literatūros vertėjus, teatralus, žurnalistus.
Vienos teorinės pamokos trukmė 1 akademinė valanda, vieno praktinio užsiėmimo/kūrybinių dirbtuvių trukmė 1,5-2 akademinės valandos. Pamokos ir praktiniai užsiėmimai vyks grupėse po vidutiniškai 20 mokinių, mokinių grupėje skaičius kiekvienu atveju pritaikomas prie konkrečios mokyklos galimybių ir poreikių. Šioje projekto dalyje dalyvauja 226 mokyklos visoje Lietuvoje, turinčios bendrojo ugdymo 8-12 klases. Į kiekvieną mokyklą planuojami 5-7 menininkų vizitai. Tokiu būdu pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus daugiau nei 6000 Lietuvos moksleivių. Mokyklas buvo atrinktos savanoriškumo principu. Prioritetas teikiamas mokykloms kaimo vietovėse ir regionuose. Dalyvius grupėse atrenka konkrečios mokyklos pedagogai.
Konkrečios pamokų ir praktinių užsiėmimų temos suformuluotos, remiantis menininkų atsiųstais pamokų planais, kuriuose jie trumpai pristato pamokos temą ir eigą.
Pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose bus tobulinamos šios mokinių kompetencijos: kūrybiškumas, vaizduotė, meninis ugdymas, būsimų kultūros vartotojų kompetencija.
2.Kultūros žurnalų prenumerata.
11 prestižinių Lietuvos kultūros žurnalų redakcijų projekto laikotarpiu parengs padidinto tiražo žurnalų numerius, kurių 600 egzempliorių bus pristatyta į Lietuvos pagrindines, vidurines mokyklas, gimnazijas ir kt. mokyklas, dalyvaujančias projekte. Per projekto laikotarpį kiekvieną mokyklą pasieks iš viso 205 kultūros žurnalų numeriai. Tokia sisteminga intelektualinių tekstų ir kultūrinio diskurso „injekcija“ mokykloms sudaro sąlygas aukštąją kultūrą priartinti prie masinio švietimo.
3.Politinę mokinių kultūrą skatinantys renginiai.
Projekto rėmuose Lietuvos abiturientams bus pasiūlytas paskaitų-forumų ciklas „Politikos kultūra ir moderni visuomenė: istorinės tapatybės aspektai“ ir 2012 metų pavasarį surengtas vainikuojantis prieš tai vykusias paskaitas renginys – nacionalinis forumas Vilniuje „Europinis tautų idealas: bendrųjų vertybių paieškos“. Šia veikla siekiama skatinti didžiavimąsi savo valstybe bei europinės integracijos įgūdžius.
4.Netradicinės Lietuvos kultūros istorijos pamokos ir vizualinės priemonės.
Bus surengta 12 netradicinių Lietuvos kultūros istorijos pamokų įvairių Lietuvos regionų mokyklose.

Darnaus vystymosi įgūdžių formavimo programa „Darni Mokykla"

Violeta Brazdžiuvienė,
Dalia Zdanavičiūtė,
 Milda Indriūnienė

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ir AB LESTO kartu su partneriais įgyvendinamas projektas.

http://www.lvjc.lt/index.php?page=darni-mokykla-2014&hl=lt_LT

„ Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis" skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo ugdyme konsultantų mokymai

Edita Davidonytė
Asta Klydžienė
Dalia Vizbarienė

    adaptuoti ir parengti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones;

    įdiegti skaitmenines mokymo priemones bendrojo ugdymo mokyklose.

„EU Classroom ePortfolios"

Edita Davidonytė,
Renata Jankevičienė,

Angelė Paulauskienė, Irma Abukauskienė, Asta Klydžienė, Rima Stongvilienė, IIa kl. mokiniai

Projekto metu bus sukurti ir išbandyti el. aplanko modeliai mokyklose. Dalyvauja apie 35 Europos mokyklos (15 mokyklų iš Airijos, 4 iš Slovėnijos, po 10 mokyklų iš Lietuvos ir Kipro).

Pagrindinis projekto tikslas yra sukurti, išbandyti ir įvertinti novatoriškus el. aplanko modelius.  Ypatingas dėmesys bus skiriamas praktiniam el. aplanko diegimui mokyklose bei diegimo analizei. Šio projekto metu gauti rezultatai turėtų padėti sukurti el. aplanko diegimo ir naudojimo modelius įvairiose Europos šalyse.

Specifiniai projekto uždaviniai:

    Atlikti sisteminę egzistuojančių mokinių vertinimo ir įsivertinimo, mokymosi planavimo ir mokytojų profesiniam tobulėjimui naudojamų įrankių europinę analizę;
    Sukurti el. aplanko galimus modelius, kurie gali būti naudojami mokymo, mokymosi, vertinimo tikslais;
    Išbandyti praktiškai pasirinktą modelį 24 Europos mokyklose (projekte numatyta 4-8 Lietuvos mokyklose) ir atlikti analizę dėl šio modelio diegimo galimybės.

Kokia nauda mokykloms, prisijungiančioms prie tinklo?

    Keletas mokyklos mokytojų turės galimybę dalyvauti mokymuose
    Mokykla turės galimybę nemokamai išbandyti el. aplankui skirtą programinę įrangą
    Mokykla, mokytojai turės galimybę užmegzti kontaktus su kitų šalių mokyklomis
    Palengvins mokinių vertinimo sistemą.
    Leis vaikams individualiai susikurti ir išbandyti savo individualų el. aplanką
 

„Kūrybinės partnerystės“ – tai Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms skirta programa. Jos tikslas – praplėsti ir praturtinti įprastą mokymosi procesą, ugdyti mokinių ir mokytojų kūrybiškumą. Šių tikslų siekiama sukuriant sąlygas mokyklų ir kūrėjų - menininkų, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjų bei mokslininkų - bendradarbiavimui.

Pagrindiniai projekto tikslai:
•    Ugdyti jaunų žmonių kūrybingumą, tokiu būdu keliant jų ateities aspiracijas ir didinant jų pasiekimus;
•    Skatinti mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir bendradarbiavimo su kūrėjais įgūdžius;
•    Vystyti mokyklos bendruomenės požiūrį į kultūrą, kūrybiškumo ir partnerystės teikiamas galimybes.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Mokomoji galerija

 Irma Mitigailaitė – koordinatorė
Irena Kairevičienė, lietuvių kalbos mokytoja
Jurgita Kuprinskienė, anglų kalbos mokytoja

Projekto internetinės svetainės www.mmcentras.lt

Projektas skirtas Lietuvos mokyklų erdves atverti profesionaliajai Lietuvos kultūrai. Bendradarbiaujant su menotyrininkais mokyklose rengiamos pripažintų Lietuvos kūrėjų darbų reprodukcijų parodos, kurios kviečia dialogui, naujoms patirtims ir netikėtiems atradimams. Ši paroda – tai žingsnis einant gilesnio menininko ir jo kūrybos pažinimo link.

Pagrindiniai projekto tikslai:
•    ieškoti asmeninio kelio į meninės fotografijos suvokimą
•    išmokti bendrauti ir bendradarbiauti  komandoje
•    plėsti akiratį,įžvelgiant giliau glūdinčią esmę

Laukiami rezultatai:
•   projekto  rezultatai bus perduoti aukštesnėms edukacinėms institucijoms, taigi jie taps informaciniu šaltiniu mokytojams,mokiniams ir bendruomenei

•   mokys žiūrėti, interpretuoti bei matyti meninės fotografijos  išskirtinumą, padidins pasitikėjimą savimi  
     
Projekto tęsinys – kūrybiniai darbai: dailės paroda, nuotraukų albumai, kuriuose bus publikuojami mokinių  piešiniai, eilėraščiai ir rašiniai.

Projekto eiga, naujienos ir informacija bus talpinami  internetiniame puslapyje.

„Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme"

Rima Juškienė-Bartkė

Kartu su bendraautoriais parengėme: Rekomendacijas pradinio ugdymo Informatikos bendrosios programos turinio pritaikymui specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams.

Horizon 2020
Prosocial Learning

Koordinatorė – Renata Jankevičienė
Edita Davidonytė
Vaida Šiaučiūnė
Jonas Marcinkevičius
Reda Raštutienė
Aušra Kumer

Tikslas – pagerinti mokinių socialinius įgūdžius ir akademinius žinias panaudojant mokomuosius žaidimus. Šio projekto metu yra kuriami edukaciniai žaidimai, kurie skatina mokinių empatiją, užuojautą, pasitikėjimą, bendradarbiavimą, teisingumą ir dosnumą.

Žaidimai skirti 7–10 metų vaikams. Pradinių klasių mokinai testuos šiuos žaidimus, koordinatorius Stefano Cobelo (Italija) atvyks į gimnaziją.

 Silvija Šukevičienė
Velžio gimnazijos benrduomenė

„Augu pats – auginu kitą: asmeninių, socialinių ir kultūrinių kompetencijų ugdymas mokykloje, naudojant novatoriškus metodus“

Projektą organizavo ir vykdė Viešoji įstaiga „Menų ir mokymo namai“, finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Viešoji įstaiga „Menų ir mokymo namai“.

Projekto vadovė Velžio gimnazijoje Regina Švagždienė

Projekto tikslas: naudojant kūrybiškus novatoriškus metodus, ugdyti ir stiprinti vaikų ir jaunimo asmenines, socialines ir kultūrines kompetencijas bei formuoti jų, kaip aktyvių piliečių ir kultūros vartotojų, sąmonę.

Projekto uždaviniai:

•Anketinės apklausos būdu įvertinti vaikų ir jaunimo patiriamus sunkumus ir pritaikyti tinkamus metodus darbui su ugdymo įstaigomis; išsiaiškinti ir išgryninti aktualias problemas;
•Apmokyti ugdymo institucijų lyderius dirbti su naujais metodais, daugiausia – Engiamųjų teatro metodais; lavinti dalyvių bendruosius įgūdžius, vertybines nuostatas, kritinį mąstymą, pilietiškumą, kūrybiškumą ir jų iniciatyvos dėka užtikrinti programos tęstinumą;
•Pristatyti projekte dalyvaujančių ugdymo įstaigų bendruomenėms rezultatus interaktyvaus spektaklio forma, siekiant įvairių kartų bendradarbiavimo bei aktyvinti kultūrinį ir pilietinį gyvenimą, išryškinti kultūrinę ir edukacinę programos vertę;
•Suformuoti praktines darbo rekomendacijas ugdymo įstaigoms, siekiant vidinių ir išorinių pokyčių kultūros ir ugdymo srityse;
•Parengti projekto „Augu pats – auginu kitą“ gerosios patirties leidinį.

Veiklos

Projekto metu penkiose ugdymo įstaigose bus atlikti anketiniai tyrimai, kurie padės įvertinti šių įstaigų patiriamus sunkumus, moksleivių turimas asmenines bei socialines kompetencijas, jų bei ugdymo specialistų nuostatas įvairių socialinių, tautinių ir kitų grupių atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai bus pristatyti kiekvienos ugdymo įstaigos bendruomenei edukacinių seminarų-mokymų metu. Bendruomenė bus kviečiama diskutuoti apie rezultatus, išsakyti savo nuomonę.

Kitame projekto etape bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės patiems aktyviausiems edukacinių seminarų-mokymų dalyviams. Pagal anketinio tyrimo rezultatus ir Vaizdinių teatro išryškintas problemines situacijas jie kūrs Forumo teatro etiudus.

Sukurti Forumo teatro etiudai bus pristatyti dalyvaujančių ugdymo įstaigų bendruomenėms.

Galiausiai kiekvienai ugdymo įstaigai bus parengtos rekomendacijos tolesniam darbui ir gerosios patirties leidinys.

Išsamesnę informaciją apie projektą prieduose:

PRIEDAS Nr. 1

PRIEDAS Nr. 2

Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas

Silvija Šukevičienė
Asta Klydžienė
Edita Davidonytė
Renata Jankevičienė
Dalia Kukenienė

Projektą vykdo Ugdymo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo ministerija ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje (www.norden.lt). Projekto partneriai Šiaurės šalyse: „Nordicom“ – Šiaurės šalių medijų ir komunikacijos tyrimų informacijos centras, Švedijos medijų taryba.

Projekto tikslas – sukurti sistemines prielaidas medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, remiantis geriausiais Šiaurės šalių pavyzdžiais integruojant MIR į bendrąjį ir neformalųjį ugdymą, ir pagrindą tolesniam Lietuvos (ir Baltijos šalių) bendradarbiavimui su Šiaurės šalimis vystant medijų ir informacinio raštingumo ugdymą platesniu mastu.

„Medijų burbulai"

Projekto – Renata Jankevičienė.
Projekto veiklų organizatorė Velžio gimnazijoje – Asta Klydžienė.
Dalyviai – III gimnazinių klasių mokiniai, mokytojai.

Tikslas – ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidos turinį, formuoti visų trijų kartų bendravimo kultūrą naudojantis socialiniais tinklais ir gilinti jaunimo gebėjimus kurti medijų turinį vaizdais, garsais, tekstais.

Projekto uždaviniai

1. Supažindinti bendruomenes su medijų ir informacinio raštingumo (MIR) kompetencijų ugdymo galimybėmis.
2. Gilinti projekto dalyvių gebėjimus kritiškai vertinti informaciją ir atpažinti propagandą.
3. Supažindinti jaunimą su naujienų kūrimo principais ir skatinti patiems kurti MIR turinį.
4. Organizuoti edukacines išvykas ir supažindinti jaunimą su medijų kūrėjo profesija.
5. Parengti metodinę medžiagą MIR tema.
6. Surengti kūrybines dirbtuves, kurių metu dalyviai kurs medijų turinį.

Projektą įgyvendina Panevėžio rajono švietimo centras bendradarbiaudamas su Velžio gimnazija
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Panevėžio rajono savivaldybės administracija

„Pedagogų kvalifikacijos kėlimas: kompetencijų įgijimas ir ugdymas (ERASMUS+)"

Vaida Šiaučiūnė

Tarptautinės stažuotės, mokymai.
Europinio mobilumo planas susideda iš trijų, skirtingoms tobulintinoms sritims gerinti skirtų, etapų:
1. NAUJŲ MOKYMO METODŲ IR ĮRANKIŲ PRITAIKYMO;
2. KALBINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO;
3. MOKYMO(SI) ORGANIZAVIMO.
Įgytomis žinios ir patirtimi projekto dalyvė pasidalins su gimnazijos mokytojais bei mokiniais.
 

„Transformaciniai lyderiai – pokyčių iniciatoriai  (ERASMUS+)"

koordinatorė
Edita Davidonytė

Rita Storastienė
Dalia Kukenienė
Jurgita Kuprinskienė
Sandra Petrovienė
Dalia Vizbarienė
Vaida Šiaučiūnė
Rasa Stakienė
Angelė Paulauskienė
Lina Janušauskienė
Rima Stongvilienė
Asta Klydžienė

Tarptautinės stažuotės, mokymai.
Europinio mobilumo planas susideda iš šešių, skirtingoms tobulintinoms sritims gerinti skirtų, etapų:

1. KALBINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO (2 mokymai Maltoje);

2. NAUJŲ MOKYMO METODŲ IR ĮRANKIŲ PRITAIKYMO (mokymai Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje) ;

3.  VADYBINĖS KOMPETENCIJOS PLĖTOJIMAS (2 mokymai Suomijoje ir Estijoje);

4. MOKYMO(SI) ORGANIZAVIMO (mokymai Italijoje, Graikijoje);

Patobulinus minėtas sritis plėsis transformacinė lyderystė gimnazijoje, išaugs mokinių pagarba mokytojui, kuris po kursų išlaisvėja, taiko naujus metodus, keičia požiūrį į mokymą(si). Mokytojas, kaip lyderis, sugebės įkvėpti mokinius veiklai, motyvuoti juos sunkiam darbui ir bendrai veiklai. Tobulėjant, keičiantis mokytojui, keisis mokymas ir mokymasis, keisis ir mokiniai. Efektyvi lyderystė inicijuos pokyčius..

Įgytomis žinios ir patirtimi projekto dalyviai pasidalins su gimnazijos mokytojais bei mokiniais.
 

„Erasmus+“ KA2 programos projektas

„Prosocialinės vertybės“

(Nr. 2017 1 IT02 KA201 036860).
Projektą remia Europos Komisija.

Tarptautinių veiklų koordinatoriai – Elena Milli, Stefano Cobelo (EUROPOLE, Italija)
Projekto veiklų koordinatorė Lietuvoje – Jurgita Vaitiekūnienė (PRSC)
Projekto ekspertė – Renata Jankevičienė (PRSC)
Projekto ambasadorė – istorijos mokytoja Asta Klydžienė (Velžio gimnazija)

Uždaviniai:

– suburti tarptautinę mokyklų bendruomenę, kuri skatintų prosocialinių vertybių ugdymą;
– skatinti naujus prosocialinių įgūdžių mokymo metodus;
– atlikti prosocialinių vertybių mokymo poveikio tyrimą;
– skleisti prosocialinių vertybių sąvoką bendruomenėse.

Veikla, skirta mokytojams

Mokytojai bus mokomi, kaip naudoti prosocialinius žaidimus pamokose. Mokymo medžiaga bus publikuojama interneto svetainėje, kad projekto partneriai organizuotų seminarus ir dalintųsi patirtimi, taip įtraukiant kitus mokytojus ir mokyklas į tarptautinę bendruomenę.

Veikla, skirta mokiniams

Prosocialinių vertybių ugdymo savaitė.

Kartą per šešis mėnesius mokiniai bus kviečiami dalyvauti renginiuose, kuriuose galės išbandyti tikslinius žaidimus, ugdančius prosocialines vertybes, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Taip pat bus sudaryta galimybė išbandyti žaidimus internete.

PROSOCIALIŲ VERTYBIŲ CHARTIJA (švietimo įstaigoms):

https://psv.europole.org/lt/prosocial-value-community-2/prosocial-values-charter/

PROSOCIALINIŲ VERTYBIŲ CHARTIJA (mokiniams):

https://psv.europole.org/lt/prosocial-value-charter-for-students/

Projekto svetainė: https://psv.europole.org/lt/

 1997 metų Bendrosios programos kėlė Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklai nelengvus uždavinius – „išauginti jaunuolius ir jaunuoles, norinčius ir gebančius gyventi demokratijos sąlygomis: ne prisitaikančius prie pokomunistinės krašto tikrovės, bet pajėgius šią tikrovę ryžtingai keisti“, „dėti pagrindus piliečių bendruomenei, pajėgiančiai valingai ir atsakingai kurtis savo istorinį likimą“. Šiandien aiškėja, jog šie uždaviniai negali būti sėkmingai įgyvendinti neįdiegus mokyklose pilietinio veikimo praktikų, nepapildžius formalaus ugdymo neformaliuoju pilietiniu švietimu.

Projekto paskirtis – konkrečiomis pilietinio veikimo praktikomis papildyti pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose vykstantį ugdymą bei kolegijų studijas, pilietinio veikimo moduliais atnaujinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programas.

Šio projekto siekis – sutelkti mokyklų bei vietos bendruomenėse slypintį pilietinį potencialą ir nukreipti jį demokratinės respublikos kūrimui. Jo metu mokyklos ir vietos bendruomenės bus mokomos veikti kaip mažosios respublikos – kaip savarankiškos, demokratiškai bendrus reikalus tvarkančios laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos. Teisės, viešosios politikos, nevyriausybinių organizacijų veiklos, viešųjų ryšių ir kitų ekspertų padedamos jos identifikuos opiausias savo, vietos bei viso krašto problemas ir, pasiremdamos projektų įgyvendinimo metodu, mokysis jas praktiškai spręsti. Konkretūs bendruomenių projektai aprėps tokius viešosios politikos klausimus kaip emigracija, korupcija, skurdas, valdžios viešumas ir skaidrumas, aplinkosauga ir paveldosauga, tautinis ir pilietinis jaunimo bei visos visuomenės ugdymas ir kt. Šie klausimai bus nagrinėjami ir jų sprendimų ieškoma veikiant mokyklos, seniūnijos, savivaldybės ir nacionaliniu lygmeniu.

Daugiau apie projektą žiūrėkite http://www.kuriamerespublika.lt

„Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“

Direktoriaus pavaduotojas administracijai ir ūkiui 

Vidmantas Daunoravičius

Projekto tikslas – didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą.

Projekto uždavinys – modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką.

Projekto partneriai: visos šalies savivaldybės ir valstybinės mokyklos.

Projekto įgyvendinimo metu yra vykdomos šios veiklos:

Gamtos ir technologinių mokslų mokymo priemonių ir įrangos įsigijimas. Perkami mokymo priemonių ir įrangos komplektai atskirai 1–4 kl. ir 5–8 kl. mokykloms, kurios vykdo atitinkamas bendrojo ugdymo programas.

Gamtos ir technologinių mokslams mokyti įsigytų mokymo priemonių ir įrangos panaudojimo ugdymo procese metodikų parengimas.

Bus parengta metodinė medžiaga mokytojams, t. y. lakoniški pamokų aprašymai ir trumpi filmukai, kuriuose patariama, kaip nupirktas priemones naudoti pamokose.

Projektui įgyvendinti skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – 6 950 880,43 eurų.

Projekto trukmė: 28 mėn. (2017 m. kovo 22 d. – 2019 m. liepos 22 d.)

„Draugystės ratas“

Velžio gimnazijos logopedė Rima Juškienė-Bartkė

4b klasės mokiniai ir mokytojas Jonas Lėpa
1a klasės mokiniai ir mokytojas Jonas Marcinkevičius

Tai dešimties Panevėžio miesto ir rajono ugdymo įstaigų projektas „Draugystės ratas“, kuriame dalyvauja A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai, Dembavos progimnazija, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, Specialioji mokykla daugiafunkcis centras, „Šviesos“ specialiojo ugdymo centras, Vaikų lopšelis – darželis „Jūratė“, Velžio gimnazija, „Vyturio“ ir „Žemynos“ progimnazijos.

Projekto tikslas – specialiojo ir bendrojo ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, įgaliųjų ir neįgaliųjų ugdytinių bendravimas per bendrus renginius, netradicines pamokas, išvykas, sportines varžybas atskleidžiant ir vystant kiekvieno vaiko gebėjimų potencialą, siekiant išugdyti pilnateisius ir pilnaverčius visuomenės narius bei pedagogų kompetencijų tobulinimas per bendrus metodinius pasitarimus, seminarus ir kitus renginius.

Dalyvaujant bendrose veiklose stiprėja įsitikinimai, kad, nepaisant gebėjimų, vaikai yra daugiau panašūs nei skirtingi, kad kiekvienas vaikas yra bendruomenės dalis ir kad vaikai mokosi iš vaikų, o būdami kartu ir dalyvaudami bendrose veiklose, jie tobulina ne tik savo patirtį, žinias, bet ir lavina būtinus socialinius įgūdžius.

Kompanija „Samsung“ kartu su programa „Renkuosi mokyti!“

Rimtas Baltušis
Edita Davidonytė
Asta Klydžienė
Dalia Vizbarienė

Projektas inicijuotas siekiant tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją ir kurti mokyklose motyvuojančią, kūrybiškumą skatinančią mokymosi aplinką.

Mokyklų komanda, sudaryta iš trijų mokytojų ir direktoriaus tik visus penkis mėnesius tobulins savo skaitmeninius gebėjimus, bet ir varžysis dėl prizo - mokyklai, kurios komanda įtikinamiausiai parodys, kaip mokymosi procese pritaikyti technologijas, programos pabaigoje bus skirtas 10 000 eurų vertės prizas „Samsung“ technologijoms įsigyti.

Per penkis programos mėnesius dalyviai išmoks:

1. Susipažins su socialinės žiniasklaidos naudojimo galimybėmis mokykloje ir pamokose
2. Išbandys tinklaraščių kūrimo ir turinio pateikimo technines galimybes
3. Išmoks kurti informacinę grafiką ir ja naudotis
4. Išmoks paįvairinti mokymo procesą naudodami videofilmus, nuotraukas ir animaciją
5. Išmoks naudotis prezentacijų kūrimo įrankiais ir susipažins su galimybėmis vizualizuoti informaciją

Programos metu mokytojai ne tik įgis skaitmeninių žinių, bet ir pasisems kūrybinių idėjų bei įkvėpimo pamokoms savo mokyklose. Vykstant mokymams mokyklų komandos susitiks su žinomais žmonėmis – savo sričių ekspertais, kurie paprastai ir nuoširdžiai papasakos apie savo darbus ir svarbiausius projektus, kuriems įgyvendinti buvo reikalingi geri skaitmeniniai gebėjimai.