Kokia vasara be skautų stovyklų. Jas organizuoja kiekvieno krašto skautai. Birželio 13–17 d. į Panevėžio rajono Spirakių kaimo Juškų sodybą skubėjo Panevėžio krašto skautai net iš 12 draugovių, ne tik Panevėžio ir Rokiškio miestų, bet ir Panevėžio rajono Velžio gimnazijos skautų draugovės „Austėja“, Paįstrio J.Zikaro gimnazijos skautų draugovės „J.Zikaras“ ir Vadoklių pagrindinės mokyklos „Partizano Vyčio“ draugovės skautai. Čia jų laukė puiki programa, kupina įvairių veiklų ir susitikimų. Virš 140 skautų turėjo galimybę pasirinkti skautišką specialybę ir gilinti žinias. Specialybė – tai papildoma veikla skautaujant, kurios tikslas yra įgyti ar pagilinti pasirinktos srities teorines ir praktines žinias bei ugdyti kūrybiškumą. Kiekvienas skautas gali įgyti specialybę atlikdamas specialybės reikalavimuose nurodytas užduotis.

Šios vasaros stovyklos „5 riešutėliai skautams“ metu Panevėžio krašto Nevėžio tunto draugininkės siūlė pasirinkti virėjo, keramiko, laužavedžio, išlikėlio, pionierijos, pasaulio ar gamtos draugo specialybes. Mokymų metu skautai daug ko išmoko. Virėjai po instruktažo kaip elgtis su ugnimi, kepė bulves ir bananus, minkė skautų duonelės tešlą. Susipažinę su technika keramikai lipdė stovyklos emblemas. Laužavedžiai sužinojo laužų krovimo būdus, prisiminė, kokios medžiagos yra degios. Jie mokėsi lietuvių liaudies dainų ir žaidimų, kūrė šūkius, be kurių skautų vakaro laužas neįsivaizduojamas. Jų triūsą susirinkusieji galėjo įvertinti penktadienio vakarą laužo metu. Laužavedžiai taip pat sukūrė stovyklos himną ir jį sudainavo konkurso „Mums jau 100“ filmavimo metu. Gamtos draugo specialybės skautai mokėsi pažinti žemėlapį, atskirti mėnulio fazes, sužinojo, kodėl vyksta saulės ir mėnulio užtemimai, mokėsi atskirti žvaigždes, meteorus, asteroidus, kometas. Patys mažiausi stovyklautojai – tai vilkiukai. Jie turėjo galimybę susipažinti ir įsigyti pasaulio draugo specialybę. Broliai Laurynas ir Teodoras priminė jiems, kas yra draugystė, koks turi būti skautas. Jie kartu žaidė, dainavo, rašė laiškus, atlikinėjo nesudėtingas užduotis. Sunkiausia buvo vyriausiems, jau patyrusiems skautams. Jų laukė išlikėlio ir pionierijos specialybės. Skautas – tai gamtos draugas, taigi išlikėlio specialybės skautai mokėsi, kaip išgyventi laukinėje gamtoje, kaip pasigaminti valgyti, kaip nepanikuoti patekus į bėdą, kokie yra signalai atsitikus bėdai, kaip pasistatyti pastogę iš miške rastų gamtinių medžiagų. Kad būtų jiems lengviau suvokti, ko gi laukti naktį miške, prieš išeidami į dviejų dienų žygį su nakvyne patyrę skautai aktyviai mokėsi pionierijos darbų stovykloje. Jie bandė pasidaryti trikojį, neštuvus, gultus, pastogę, prisiminė mazgų rišimą. Šių pradmenų juos mokė į svečius iš Vilniaus atvykęs skautas-akademikas iš LT tarybos Povilas Dabrila.

Svarbi skautų veiklos dalis yra žygiai. Viena programos diena buvo skirta žygiams. Maršrutas buvo parinktas neatsitiktinai. Stovyklos štabas žygius susiejo su svarbia diena, tai birželio 14-ąja, Vilties ir Gedulo diena. Mažieji stovyklautojai aplankė partizanų kapus ir koplytstulpį Spirakių kaime šalia bažnyčios, kelionę tęsė iki Linonių kaimo, Nepriklausomos Lietuvos pirmojo kariuomenės vado Mykolo Velykio gimtinės, kur pastatytas stogastulpis. Čia istorijos mokytoja Vaida Bakšienė pasakojo apie tremtį, skautai skaitė prisiminimus. Vyresnieji – patyrę skautai iškeliavo į dviejų dienų žygį visai į kitą pusę. Jie aplankė kapinaites, kuriose pastatytas paminklas visų čia palaidotų 1945 m. kovo 27 d. Ažagų-Eimuliškio mūšyje žuvusiųjų partizanų atminimui.

Šios stovyklos metu sulaukėme daug svečių. Norėdami pajusti artėjančių švenčių dvasią ir prisiminti liaudies tradicijas, pasikvietėme žolininkę Milnorą Pribušauskienę. Ji pasakojo apie sveiką gyvenimo būdą, vaistažoles, dalyviai galėjo paragauti natūralių žolelių arbatos. Rotary klubo „Arta“ narys Tomas Prūsas mokė kaip išsikepti tuną.Kiekvienas skautas turi mokėti suteikti bent minimalią pirmąją pagalbą, Taigi penktadienio rytą sulaukėme Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties komandos. Jie mokė, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, kaip surasti ir matuoti pulsą, kaip prijungti aparatus širdies ritmo nustatymui. Skautus labiausiai domino greitosios medicinos pagalbos automobilio įranga ir kaip vyksta gelbėjimo darbai atsitikus nelaimei. Kokios gi skautų stovyklos be lietuvių liaudies dainų? Penktadienio vakarą laužo metu mus aplankė Panevėžio rajono Velžio folkloro ansamblis „Gegužraibė“. Oi, tai palinksmino visus. Šokome, dainavome, lingavome visi kartu.

Paskutinė stovyklos diena buvo skirta verslumo ir kūrybiškumo ugdymui. Kiekvienos draugovės skautai turėjo sugalvoti po idėją ir ją parduoti, tai yra, visi turėjo surinkti kuo daugiau riešutėlių. Negaila buvo dalinti riešutėlius už puikias ir unikalias idėjas. Vieni pynė kasas, kiti lankstė miegmaišius ir palapines, treti pynė apyrankes ir drožė movas kaklaraiščiams. Galima buvo dalyvauti loterijose, pasivažinėti su taksi ar tiesiog pasiklausyti gitara akomponuojamos lietuviškos muzikos, kurią atliko brolis Justinas iš Gabijos draugovės. Šią dieną vainikavo iškilminga stovyklos uždarymo rikiuotė, kurioje buvo pastebėtas kiekvienas, kurioje visų laukė staigmena – 5 riešutiniai tortai. Ši stovykla buvo jubiliejinė 5 skautų vadovėms- draugininkėms, kurios skautavo jau penktuosius metus.

Tos penkios stovyklos dienos labai greitai pralėkė. Jos buvo kupinos įvairiausių veiklų, kurios mokė, ugdė ir lavino kiekvieną čia atvykusį. Kiekvienas skautas buvo įvertintas ir daugumai iš jų bus įteikti specialybių ženkleliai.

Panevėžio krašto skautų vasaros stovyklos „5 riešutėliai skautams“ viršininkė draugininkė Jurgita Kuprinskienė