Šiuolaikinio mokytojo, kaip lyderio, vaidmuo siejamas su didele atsakomybe, naujais kompetencijos (ypač didaktinės) ir profesionalumo reikalavimais. Viena vertus, mokytojas turi prisiderinti prie ugdytinių, gebėti akcentuoti tai, kas svarbiausia begaliniame informacijos sraute, padėti ieškoti žinių, jas pritaikyti. Kita vertus, mokytojas turi mokytis iš pokyčių ir pačių mokinių, be to, įtvirtinti pagrindines vertybes kintančiame pasaulyje.

Todėl Panevėžio rajono Velžio gimnazijos anglų k. mokytoja Jurgita Kuprinskienė ir matematikos mokytoja Sandra Petrovienė pasirinko tarptautinio ERASMUS+ KA1 gimnazijoje vykdomo projekto „STEAM mokymasis. Iki begalybės“ kvalifikacijos kursus “Technology in the classroom” Kroatijos Splito mieste kovo 11–17 d.

Splitas – miestas centrinėje Kroatijos pakrantės dalyje, tarp Zadaro ir Dubrovniko. Ne tik kroatai, bet ir mes Splitą pažinome kaip unikalų miestą, kuriame radome visus įmanomus architektūros stilius. Jo septyniolikos šimtmečių istorija kupina dramatiškų įvykių ir įvairių laikotarpių kultūrų pėdsakų. Ne veltui miesto gyventojai kalba: „Splito gatvėse įvairios epochos surištos skalbinių virvėmis, ištemptomis tarp namų”.

Kursai suteikė mums praktinių žinių, susipažinome su naujais IKT įrankiais, išmokome kurti videopamokas, apklausas, sudaryti klausimynus naudodamos programas Kahoot, Kizoa, Google forms, Quizallize, Quizlet, Tricider, Answer Garden. Programa Emaze ruošti pristatymus. Taip pat gerinome savo asmeninius ir profesinius įgūdžius, anglų k. komunikacinius gebėjimus lavinome kartu su iš Anglijos atvykusiu dėstytoju Ariel Wosner, kūrybiškumo mokėmės iš dėstytojo John Brann iš Airijos. Kursų metu sužinojome apie technologijų plėtrą švietimo srityje, ugdėme gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių, savo idėjomis dalinomės su kitų šalių dalyviais, vyko tarpkultūrinis bendradarbiavimas. Kartu su kitais kursų dalyviais iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Estijos ir Belgijos lankėmės Zadaro mieste. Istorinį Zadarą supa ne tik aukšta mūrinė siena, bet ir vanduo – miestas įsikūręs pusiasalyje. Zadaras yra didžiausias miestas Dalmatijos regione. Zadaro senamiestyje žavėjomės ilgą istoriją turinčiais statiniais, išlikusiais nuo Gotikos, Renesanso bei Baroko epochų. Šalia romėnų forumo – pagrindinės susirinkimų vietos – griuvėsių, yra IX amžiaus Šv. Donato bažnyčia, ansamblį papildo ir katedros varpinės bokštas. Zadaro simbolis yra penkių šulinių aikštė (Trg pet bunara), kurioje, kaip galima spėti iš pavadinimo, yra penki šuliniai. Šie šuliniai ten stovi jau nuo 1594 metų.

Kursų organizatoriai pietauti mus pakvietė į vietinio ūkininko sodybą. Šeimininkas, apsirengęs liaudiškais drabužiais, mus pasitiko dainuodamas. Turėjome galimybę paragauti tradicinės ant laužo keptos ėriuko mėsos, ragavome šeimininkės keptą duoną ir pyragą. Autentiškoje sodyboje šeimininkas įkūręs muziejų, galėjome apžiūrėti ir susipažinti su Kroatijos liaudies žmonių gyvenimu, palyginti šalių kultūrinį gyvenimą.

Po gardžių pietų nusprendėme grįžti į Zadarą, nes tik šiame mieste gali išgirsti keistus muzikos garsus. Po plačiais laiptais Zadaro promenadoje slepiasi muzikos instrumentas – jūros vargonai (Morske orgulje), į kuriuos atsimušančios bangos sukuria gana harmoningą muziką. Šalia šio muzikos instrumento yra kita, labai moderni instaliacija, populiari Zadare. To paties menininko, kaip ir jūros vargonų, sukurtas pasveikinimas saulei (Pozdrav Suncu) yra apskritimas, sudėliotas stiklo plokščių, po kuriomis sudėtos saulės baterijos. Dieną vaizdas primena apskritą vandens telkinuką, o nusileidus saulei prasideda tikras šviesų šou.

Tokie kursai suteikia galimybę tobulėti, pažinti kitų šalių kultūrą ir surasti bendraminčių.

Europos Sąjunga suteikė finansinę paramą 2017-1-LT01-KA101-034992 „Erasmus+“ programos 1 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo sektoriaus projekto „STEAM mokymasis. Iki begalybės“ įgyvendinimui.

Panevėžio rajono Velžio gimnazijos mokytojos Sandra Petrovienė ir Jurgita Kuprinskienė