Prašymai į pirmas klases priimami nuo 2020 m. sausio 6 d.

Arrow up
Arrow down
Foto kaledinis Foto3 Foto2 Foto1

Sveikiname

Sveikinu1

 

„Kuriame Lietuvos ateitį"

 Autobusas

Atsitiktinė nuotrauka

2020-02-17 rankuPlovimas 2.jpg

Bibliotekos tinklaraštis

biblioteka

Žurnalistų tinklaraštis

zurnalistai

Skautų tinklaraštis

skautai2

Besimokanti mokykla

Besimokanti mokykla3

Mokinių vežimas

 Autobusas

Vertimai

ltende

Tarptautiniai projektai

baneris

ErasmusLogo

ProSocial values3 2

Velžio kaimas žinomas jau iš Vartbergės kronikos, kur užrašyta, jog Livonijos kalavijuočiai 1370, 1371 ir 1372 m. sunaikino Velžio ir kitas Upytės apylinkės vietoves.

Upytės valsčiaus 1554 m. inventorius mini Velžio vaitiją su Veltų, Siponių, Nevidaičių ir Setų kaimais netoli Panevėžio. Upytės apskrities Kiemėnų kaimo 1595 m. sausio 17 d. inventoriuje pažymėta, kad šis iš vienos pusės ribojasi su karališkuoju Upytės valsčiaus Velžio kaimu. XIX–XX a. Velžys buvo valsčiaus centras, kuriam priklausė didelė dalis Panevėžio miesto. Greta Velžio kaimo buvo ir palivarkas. 1909 m. Velžio kaime veikė smuklė ir Panevėžio valsčiaus raštinė su raštininku lietuviu (Panevėžys. Geografinės ir istorinės žinios. Juozas Masilionis. 1963. PsI. 216).

1923 m. rugsėjo 17 d. surašymas rodo, kad Panevėžio apskrities Velžio valsčiuje buvo 1599 ūkiai su 7741 gyventojų. Velžio kaime buvo 27 ūkiniai kiemai su 130 gyventojų. Velžio dvare buvo vienas ūkis (kiemas) su 81 gyventoju (Surašymo duomenys. K., 1925).

Velžio žemė išugdė ir gerą mūsų krašto pilietį, žemdirbį, mokslininką, dainininką, aktorių, mokytoją. Velžio apylinkės Preidžių kaime 1896 m. gimė būsimasis dainininkas tenoras Kazys Kriaučiūnas, dainavęs JAV, Lietuvos operoje. Marijonavos kaime 1926 m. gimė Antanina Markevičiūte-Barčienė, aktorė.

1909 m. rudenį Velžyje duris atvėrė pradinė mokykla. 

Šiandien tas pirmasis mokyklos pastatas yra netoli senojo Vilniaus plento, prie įvažiavimo į gyvenvietę. Pradinė mokykla pradėjo veikti sustiprėjusios nacionalinės priespaudos metais. Pirmasis jos mokytojas N. Krasnozanovas griežtai reikalavo, kad mokykloje būtų kalbama tik rusiškai. Daugiau žinių apie mokyklą rasta nuo 1920 m. Tais metais Panevėžio apskrities mokyklų inspektorius M. Grigonis į keturklasę paskyrė dirbti S. Janauską. Joje mokėsi apie 80 mokinių ne tik iš Velžio, bet ir iš Keravos, Staniūnų, Kirkūnų, Velykių kaimų.  Stasio Janausko iniciatyva pradėtas leisti meninis-literatūrinis savaitinis laikraštis "Velžio balselis".

Iki 1912 metų Velžio kaime buvo 12 sodybų. Čia stovėjo Jurgio Pakarklio, Motiejaus Mikeliūno, Zigmo Juškos, Zigmo Kuzmos, Dominyko Kaušylos, Kazimiero Rūkštelės, Kazio Bučinsko, Klemenso Juškos, Mikalojaus Aleliūno, Petro Juodikio sodybos. Po 1912 metų kaimas pradėjo skirstytis į vienkiemius. Vieniems prisipirkus žemės, dalijantis šeimomis, čia jau priskaičiuojami 24 ūkiai.

Nepriklausomybės metais Velžio kaimas turėjo savo bažnyčią, pastatytą apie 1930 metus. Velžio bažnyčioje buvo dveji atlaidai. Vyskupas Paltarokas pašventino bažnyčią, kurią pastatė Uršulei Valentinavičiūtei priklausančioje žemėje. Ši moteris paaukojo bažnyčiai 4 ha žemės. Kartu buvo pastatytas namelis, kuriame gyveno kunigai. Pamaldos vykdavo sekmadieniais. Klebonavo kunigai Macijauskas ir Lelys. Bažnyčia ir klebonija pastatyta iš kaimo žmonių surinktų aukų. Aukodavo po 30-35 litus. Velžio kaime aktyviai veikė pavasarininkų kuopa. Susirinkimai vykdavo prie Panevėžio katedros, Sodų gatvėje. Sekmadieniais rinkdavosi jaunimas iš Šilagalio, Molainių, Velžio, Stetiškių, Pažagienių, Lepšių kaimų.

Velžio kaimas priklausė sovietmečiu įkurtam (1944 m.) Staniūnų tarybiniam ūkiui. 1945 m. prie šio ūkio buvo prijungta Panevėžio viščiukų perykla, kuri ir tapo pirmuoju Staniūnų paukštininkystės ūkio branduoliu. Bandymų stoties pastatas. Dabar čia įsikūrusi Velžio seniūnija

Pabaltijo zoninė paukštininkystės stotis įkurta 1968 m. buvusiame Staniūnų veislinės paukštininkystės tarybiniame ūkyje. Stoties tikslas - tobulinti esamas ir kurti naujas vištų linijas ir krosus, gerinti jų veislines savybes. 1992 m. paukštininkystės bandymų stotis reorganizuota ir buvo vadinama Lietuvos gyvulininkystės instituto paukštininkystės bandymų stotimi. Šiuo metu čia veikia Velžio bendruomenės namai, kur vyksta įvairūs kultūriniai renginiai.

1982 m. pastatyta Velžio vidurinė 696 vietų mokykla. Pirmuosius mokslo metus pradėjo 9 klasės, susirinko 287 mokiniai ir 23 mokytojai. Nuo pat vidurinės mokyklos atidarymo iki 2005m. spalio mėn. jai vadovavo direktorė V. Sarcevičienė.

Daugiau informacijos projektiniame darbe  "VELŽYS".

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rekvizitai

Biudžetinė įstaiga 
Panevėžio r. Velžio gimnazija
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas   190398779
Adresas   Žemdirbių g. 15, Velžio k.,
LT-38128 Panevėžio r.
Telefonas       (8 45)  595 324
Faksas       (8 45)  595 324
 
 Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pamokų laikas

1 pamoka 8.30– 9.15
2 pamoka 9.20– 10.05
3 pamoka 10.20–11.05
4 pamoka 11.15–12.00
5 pamoka 12.10–12.55
6 pamoka 13.05–13.50
7 pamoka 13.55–14.40
8 pamoka 14.45–15.30
9 pamoka 15.35–16.20

Mėnesio darbo planas

CIKLOGRAMA

 

Rugsėjis

Spalis

Lapkritis

Gruodis

Sausis

Vasaris

Kovas

Balandis

Gegužė

Birželis

Dalyvaujame:

 STEM logo

 

 

KK projekto logo

 

 RenkuosiMokytisLogo

 

Švietimo aprūpinimo centras LOGO

Karjeros ugdymas

 KTU baneriukas

Naujienų prenumerata